Relaksacija kaip streso įveikimo įrankis: kaip joga gali padėti atsipalaiduoti

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, informacijos perteklius ir nuolatiniai reikalavimai dažnam žmogui kelia lėtinį stresą. Ilgainiui tai gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu – relaksacija, kuri leidžia mūsų kūnui ir protui pereiti į gilesnio poilsio būseną. Dar veiksmingiau – šią būseną pasiekti per jogos praktiką.

Kas yra relaksacija ir kodėl ji tokia svarbi?

Relaksacija – tai ne tiesiog poilsis ant sofos su telefonu rankose. Tai sąmoninga praktika, kurios metu kūnas ir protas patenka į tropotrofinę būseną – aktyvumo sumažėjimo, parasimpatinės nervų sistemos dominavimo laikotarpį. Tai visiškai priešinga streso būsenai, kurioje vyrauja simpatinė nervų sistema, atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją.

Tyrimai rodo, kad reguliariai atliekama relaksacija (1–2 kartus per dieną) mažina limbinės sistemos ir hipotalamo aktyvumą. Tai reiškia – sumažėja jautrumas stresui, mažiau jaučiamas nerimas, o ilgainiui keičiasi net asmenybės bruožai: atsiranda vidinis kontrolės jausmas ir pozityvesnis savęs vertinimas.

Relaksacijos metodai gali būti įvairūs:

• Gili kvėpavimo kontrolė

• Progresyvinė raumenų relaksacija

• Autogeninė treniruotė

• Meditacija

Tačiau vienas iš galingiausių ir natūraliausių būdų pasiekti gilią relaksaciją – tai joga.

Jogos galia: kūnas, protas ir kvėpavimas kaip viena visuma

Joga – tai ne tik lankstumo lavinimas ar kūno pozicijų (asanų) atlikimas. Tai gilus darbas su kūnu, kvėpavimu ir sąmone, vedantis į vidinę ramybę. Vienas svarbiausių jogos aspektų relaksacijos kontekste – Savasana, arba galutinė atsipalaidavimo poza.

Kodėl Savasana – ne šiaip poilsis?

Savasana dažnai klaidingai laikoma paprasta poilsio poza po aktyvios jogos praktikos. Tačiau iš tiesų tai viena iš svarbiausių jogos dalių, leidžianti integruoti visas praktikos metu patirtas fizines, emocines ir mentalines transformacijas.

Savasanos metu žmogus patenka į gilią sąmoningą atsipalaidavimo būseną. Kūnas yra visiškai nejudrus, kvėpavimas lėtas ir gilus, o protas – budrus, tačiau ramus. Būtent ši būsena padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, mažinti įtampą, atstatyti organizmo pusiausvyrą.

Jogos relaksacijos nauda, paremta tyrimais

Kaip rašoma Yoga International straipsnyje, reguliarus relaksacijos treniravimas per jogą ir kvėpavimą leidžia:

• sumažinti kraujospūdį,

• pagerinti miego kokybę,

• sustiprinti imuninę sistemą,

• mažinti nerimo ir depresijos simptomus.

Tai nėra tik teoriniai pažadai – tai praktika, kurios efektus gali jausti kiekvienas, skiriantis tam bent 10–15 minučių per dieną.

Kaip pradėti?

Jei jauti, kad stresas pradeda valdyti tavo dienas, pradėk nuo mažų žingsnių:

• Išmok kelių pagrindinių kvėpavimo technikų (pvz., 4-7-8 metodas).

• Kiekvieną dieną skirk bent 5–10 minučių sąmoningai relaksacijai – net jei tai tik gulėjimas tyloje.

• Įtrauk į savo rutiną paprastas jogos pozas, o užbaigk kiekvieną praktiką Savasana poza.

• Išbandyk jogos užsiėmimus gyvai arba internetu – daugybė jų skirti būtent streso mažinimui.

  
  

Išbandykite Hatha Jogos dirbtuves MENAS NURIMTI balandžio 26 d.

Tyrinėsime, kaip per judesį, kvėpavimą ir sąmoningumą sukurti vidinę pusiausvyrą. Sužinoti plačiau ir užsiregistruoti čia.