Gyvenimas, kai jaučiatės sustingęs, gali priversti jus susimąstyti, ar kenčiate nuo depresijos, ar galbūt esate „funkcinio įšalo“ būsenoje. Nors abu šie reiškiniai atrodo panašūs, jie turi skirtingas priežastis ir simptomus.
Funkcinis užšalimas yra reakcija į ilgalaikį stresą ar traumą, kuri leidžia atlikti kasdienes užduotis, tačiau dažnai jaučiatės atbukęs ir atsijungęs nuo realybės. Depresija, tuo tarpu, pasireiškia nuolatine liūdesio būsena, motyvacijos stoka ir pesimizmu.
Plačiau, kas yra funkcinė užšalimo būsena
Funkcinis užšalimas yra reakcija į ilgalaikį stresą ar traumą, kuri leidžia atlikti kasdienes užduotis, tačiau dažnai jaučiatės atbukęs ir atsijungęs nuo realybės, gyvenama tarsi autopilotu.
Skirtingai nei mums įprastas užšalimas ar sąstingis, šiuo atveju žmogus nėra visiškai nejudrus, tačiau gyvenimas atrodo tarsi vyktų automatu, be nuoširdaus dalyvavimo jame.
Simptomai: emocinis nejautrumas, nuolatinis nuovargis, izoliacija, sunkumas ryte išlipti iš lovos, nuolatinė įtampa ir atotrūkis nuo aplinkos. Ši būsena dažnai maišoma su depresija, tačiau abu reiškiniai skiriasi.
Kuo funkcinė užšalimo būsena skiriasi nuo depresijos?
Funkcinė užšalimo būsena ir depresija gali atrodyti panašios, tačiau jos turi esminių skirtumų. Depresija, tuo tarpu, pasižymi nuolatiniu liūdesiu, beviltiškumu ir motyvacijos stoka. Ji dažnai trukdo atlikti net paprasčiausias kasdienes užduotis.
Kokie galimi sprendimai?
Ir funkcinė užšalimo būsena, ir depresija yra sunkiai įveikiamos savarankiškai, todėl svarbu ieškoti pagalbos. Terapija yra vienas iš efektyviausių būdų tiek depresijai, tiek traumos sukeltiems simptomams gydyti.
Jei terapija neprieinama, verta išbandyti savipagalbos metodus, tokius kaip dienoraščio rašymas, pokalbiai su artimaisiais, judesio praktikos.
Somatinė joga: sprendimas funkcinio įšalo būsenai įveikti
Somatinė joga yra technika, kuri remiasi sąmoningais, lėtais kūno judesiais ir giliu kvėpavimu, siekiant pagerinti kūno ir proto ryšį. Ji gali būti itin veiksminga mažinant streso lygį ir kortizolio, dar vadinamo „streso hormonu“, kiekį organizme.
„Somatinė joga leidžia atgaivinti kūną ir protą, padeda išsilaisvinti iš sustingimo ir atkurti ryšį su savimi“, – aiškina „Inhale Somatic“ trenerė Tautė.
Klausimas – kaip ji veikia ir padeda?
Atsipalaidavimas ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimas. Somatinės jogos pratimai skatina atsipalaidavimą, nes aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už kūno poilsio ir regeneracijos procesus.
Lėti, sąmoningi judesiai. Somatinėje jogoje naudojami lėti judesiai, kurie padeda sumažinti įtampą raumenyse ir sugrąžina sąmoningumą į kūną. Sumažėjus raumenų įtampai, gali sumažėti ir kortizolio lygis.
Gilus kvėpavimas. Somatinėje jogoje ypatingas dėmesys skiriamas giliam ir sąmoningam kvėpavimui, kuris mažina streso hormonų gamybą. Gilus diafragminis kvėpavimas aktyvuoja klajoklį nervą (vagus nervą), kuris skatina raminimo reakciją ir mažina streso reakcijas.
Sąmoningumo skatinimas. Praktikuojant somatinę jogą, ugdomas dėmesys į dabartinį momentą ir kūno pojūčius. Tai padeda išvengti „automatinės“ streso reakcijos, kuri dažnai lemia padidėjusį kortizolio kiekį.
Kūno atsipalaidavimas po traumų ir įtampos. Somatinė joga taip pat gali būti naudinga asmenims, patiriantiems lėtinį stresą ar traumų sukeltas įtampas. Reguliari praktika gali padėti gerinti fizinę bei emocinę savijautą, sumažinti streso simptomus ir pagerinti miego kokybę.